विवेकले सेयर बजारमा Stop Loss राख्न सिकिसकेको थियो। उसले एउटा stock Rs. 500 मा किन्यो र Stop Loss Rs. 475 राख्यो। Risk per share Rs. 25 थियो। उसलाई setup राम्रो लागेको थियो, त्यसैले उसले धेरै quantity किन्यो। केही दिनपछि price Stop Loss मा आयो। विवेकले plan अनुसार sell गर्यो। तर जब हिसाब गर्यो, loss उसको capital को धेरै ठूलो भाग थियो।
उसले सोच्यो, “मैले Stop Loss राखेकै थिएँ, तैपनि यति ठूलो loss कसरी भयो?”
समस्या Stop Loss नभएको होइन। समस्या Position Sizing नबुझेको थियो।
अर्को trader अनिशाले पनि त्यही setup लिएकी थिइन्। Entry Rs. 500, Stop Loss Rs. 475। तर उनले पहिले आफ्नो total capital र risk per trade calculate गरिन्। उनले decide गरिन्—“म एक trade मा आफ्नो capital को 1% भन्दा बढी risk गर्दिनँ।” त्यसअनुसार उनले quantity कम राखिन्। Stop Loss hit भयो, तर loss सानो रह्यो। उनको capital सुरक्षित रह्यो।
दुवै trader को Entry एउटै थियो। Stop Loss एउटै थियो। तर result फरक भयो, किनकि Position Size फरक थियो।
Position Sizing भनेको trade मा कति quantity किन्ने भन्ने निर्णय हो। यो decision तपाईंलाई stock राम्रो लाग्यो कि नराम्रो लाग्यो भन्ने आधारमा होइन, तपाईंको risk capacity, Stop Loss distance, capital size, र trading plan को आधारमा हुनुपर्छ।
Trading मा धेरै मानिस Entry खोज्न धेरै समय दिन्छन्, तर quantity कति राख्ने भन्ने कुरा हतारमा गर्छन्। यही गल्तीले सानो गलत trade ठूलो loss बन्न सक्छ। Position Sizing trader को असली safety system हो। Stop Loss ले exit level बताउँछ, Position Sizing ले त्यो Stop Loss hit हुँदा कति loss हुन्छ भनेर control गर्छ।
Position Sizing trading को सबैभन्दा महत्वपूर्ण risk management skill मध्ये एक हो। धेरै trader सही direction predict गरे पनि गलत position size का कारण account damage गर्छन्। कुनै trade राम्रो देखियो भन्दैमा धेरै पैसा हाल्नु professional approach होइन। कुनै setup strong लाग्यो भन्दैमा risk बढाउनु खतरनाक हुन सक्छ।
Trading मा तपाईं सधैं सही हुनुहुन्न। तपाईंका केही trade loss मा जान्छन्। यो normal हो। तर question यो होइन कि loss trade आउँछ कि आउँदैन। वास्तविक question हो—loss trade आउँदा तपाईंको capital कति घट्छ?
यदि एक trade मा 10–15% capital risk गर्नुहुन्छ भने लगातार 3–4 loss trade ले account ठूलो रूपमा बिगार्न सक्छ। यदि प्रत्येक trade मा risk सीमित छ भने losing streak आए पनि तपाईं टिक्न सक्नुहुन्छ।
Position Sizing ले trader लाई तीन कुरा दिन्छ:
यदि position size धेरै ठूलो छ भने price अलि तल आउँदा पनि डर लाग्छ। Trader Stop Loss मान्न सक्दैन। Panic decision गर्छ। तर position size सही छ भने trader plan अनुसार सोच्न सक्छ। सही quantity मनलाई शान्त राख्ने tool पनि हो।
यो chapter महत्वपूर्ण छ किनकि Stop Loss मात्र पर्याप्त छैन। Stop Loss कहाँ राख्ने थाहा भएर पनि quantity गलत भयो भने risk uncontrolled हुन्छ। Position Sizing बिना risk management अधुरो हुन्छ।
Position Sizing भनेको कुनै trade मा कति कित्ता share किन्ने भन्ने calculation हो।
यसको simple formula:
Position Size = Allowed Risk ÷ Risk per Share
Allowed Risk भनेको तपाईं एक trade मा कति पैसा गुमाउन तयार हुनुहुन्छ भन्ने हो।
Risk per Share भनेको Entry price र Stop Loss बीचको फरक हो।
उदाहरण:
Position Size = Rs. 1,000 ÷ Rs. 25 = 40 shares
यसको अर्थ, यदि तपाईं Rs. 500 मा 40 shares किन्नुहुन्छ र Rs. 475 मा Stop Loss hit हुन्छ भने तपाईंको approximate price loss Rs. 1,000 हुन्छ। Transaction cost अलग ध्यान दिनुपर्छ।
सरल भाषामा, Position Sizing को मतलब हो—“म यो trade मा कति गुमाउन सक्छु?” भन्ने आधारमा quantity तय गर्नु।
Quantity तपाईंको confidence अनुसार होइन, risk calculation अनुसार हुनुपर्छ।
Position Sizing बुझ्न पहिले capital define गर्नुपर्छ। तपाईंको total पैसा कति हो? त्यसमध्ये trading capital कति हो? Investing capital अलग छ कि छैन? Emergency पैसा market मा राखिएको छ कि छैन? यदि capital definition clear छैन भने position sizing पनि clear हुँदैन।
Trading capital त्यो पैसा हो जुन तपाईं short-term वा swing trading का लागि प्रयोग गर्नुहुन्छ। Investing capital long-term holding का लागि अलग हुन सक्छ। Trading trade fail भएपछि investmentमा बदल्नु हुँदैन। त्यसैले position sizing पनि trading capital अनुसार हुनुपर्छ।
Position Sizing को पहिलो step हो risk per trade decide गर्नु। धेरै disciplined trader एक trade मा आफ्नो capital को सानो प्रतिशत मात्र risk गर्छन्। उदाहरणका लागि 0.5%, 1%, 1.5%, वा maximum 2%। Beginner का लागि risk सानो राख्नु राम्रो हुन्छ। Risk धेरै राख्दा emotion बढ्छ र losing streakले account बिगार्छ।
उदाहरण:
Risk percentage सानो देखिए पनि long-term survival का लागि powerful हुन्छ। Trading को लक्ष्य एउटा trade बाट धनी हुनु होइन; repeatable process बाट capital बढाउनु हो।
दोस्रो step हो Stop Loss distance calculate गर्नु। Entry price र Stop Loss price बीचको फरक Risk per Share हो।
तेस्रो step हो quantity calculate गर्नु।
Allowed Risk ÷ Risk per Share = Quantity
यसले एउटा important lesson दिन्छ—Stop Loss टाढा छ भने quantity घट्छ। Stop Loss नजिक छ भने quantity बढ्न सक्छ। तर Stop Loss नजिक राख्नका लागि chart structure बिगार्नु हुँदैन। Stop Loss structure अनुसार, quantity risk अनुसार।
चौथो step हो total position value check गर्नु। Quantity calculate गर्दा तपाईंले कति पैसा लगानी गर्दै हुनुहुन्छ पनि हेर्नुपर्छ।
Example:
यदि तपाईंको capital Rs. 100,000 हो भने यो 50% capital एक stock मा भयो। Risk per trade control भए पनि exposure धेरै हुन सक्छ। त्यसैले position sizingमा risk per tradeसँगै exposure limit पनि चाहिन्छ।
Exposure limit भनेको एक stock वा एक sector मा total capital को कति प्रतिशतसम्म राख्ने भन्ने rule हो। उदाहरणका लागि, एक stock मा maximum 20–25% भन्दा बढी capital नराख्ने। Sector मा maximum 35–40% भन्दा बढी नराख्ने। यी numbers व्यक्तिगत strategy अनुसार फरक हुन सक्छन्, तर rule हुनु आवश्यक छ।
पाँचौँ step हो liquidity check। Formula अनुसार quantity 1000 shares आउन सक्छ, तर stockमा daily traded quantity कम छ भने exit गर्न समस्या हुन सक्छ। Position Size formula ले risk बताउँछ, तर liquidityले execution बताउँछ। Low liquidity stockमा formula अनुसार आएको quantity पनि घटाउनुपर्छ।
छैटौँ step हो market condition adjustment। Bullish marketमा setup बढी follow-through दिन सक्छ। Bearish marketमा false signal धेरै हुन सक्छ। Weak marketमा position size घटाउनु बुद्धिमानी हुन सक्छ। Market खराब छ भने same setupमा आधा quantity वा no trade पनि हुन सक्छ।
सातौँ step हो setup quality adjustment। High-quality setup छ भने normal risk। Average setup छ भने reduced risk। Weak setup छ भने no trade। Setup कमजोर छ भने position size घटाउने होइन; धेरै पटक avoid नै गर्ने। तर moderate setupमा pilot position सानो राख्न सकिन्छ।
आठौँ step हो correlation risk। यदि तपाईंले Hydropower sectorका 5 वटा stock किन्नुभयो भने अलग-अलग stock भए पनि risk एउटै sectorमा concentrated छ। Sector घट्यो भने सबैमा loss आउन सक्छ। Position Sizing गर्दा portfolio-level risk पनि हेर्नुपर्छ।
नवौँ step हो losing streak protection। यदि लगातार 3 trade loss भयो भने position size घटाउने rule बनाउन सकिन्छ। उदाहरणका लागि, 3 consecutive loss पछि risk per trade 1% बाट 0.5% बनाउने। Confidence र market clarity फर्किएपछि normal riskमा फर्किने। यसले account र psychology बचाउँछ।
दशौँ step हो profitपछि over-sizing नगर्ने। केही trade profit भएपछि trader overly confident हुन्छ। “अब capital बढ्यो, quantity दोब्बर” भन्ने सोच आउँछ। Position Size capital increase अनुसार बिस्तारै बढ्न सक्छ, तर emotion अनुसार अचानक बढ्नु हुँदैन।
Position Sizing को professional approach यस्तो हुन्छ:
Position Sizing ले traderलाई एक tradeबाट account damage हुनबाट बचाउँछ। Trading मा survival बिना success सम्भव छैन।
NEPSE मा Position Sizing अझै महत्वपूर्ण छ, किनकि यहाँ liquidity सबै stockमा समान छैन। केही stockमा धेरै कारोबार हुन्छ, केहीमा धेरै कम। Formula अनुसार धेरै quantity आउन सक्छ, तर exit गर्न buyer नपाए Stop Loss practical हुँदैन। त्यसैले NEPSE traderले position size calculate गर्दा liquidity check अनिवार्य गर्नुपर्छ।
NEPSE मा circuit movement पनि risk हो। यदि stock अचानक down circuitमा गयो भने Stop Loss execute गर्न गाह्रो हुन सक्छ। यस्तो stockमा position size सानो राख्नु वा avoid गर्नु risk management हो। Hype-driven, low liquidity, वा operator-style movement भएको stockमा full position लिनु खतरनाक हुन सक्छ।
NEPSE मा sector concentrationको समस्या धेरै हुन्छ। Traderलाई Hydropower चल्दैछ भनेर 5 Hydropower stock किन्न मन लाग्छ। तर marketमा sector correction आयो भने सबै position एकैचोटि घट्न सक्छ। Position Sizing stock-wise मात्र होइन, sector-wise पनि सोच्नुपर्छ।
NEPSE मा broker settlement, TMS collateral, available balance, receivable amount, and payment delay जस्ता practical issues हुन्छन्। तपाईंले paperमा position size calculate गर्नुभयो, तर actual buying power, collateral, and settlement timing नमिले executionमा समस्या आउन सक्छ। त्यसैले position size practical cash managementसँग जोडिनुपर्छ।
NEPSE मा Stop Loss manual भएको कारण position size झन् सावधानीपूर्वक राख्नुपर्छ। यदि तपाईं काममा हुनुहुन्छ, market monitor गर्न सक्नुहुन्न, वा TMS access कमजोर छ भने large position risky हुन सक्छ। तपाईंको lifestyle र monitoring ability पनि position sizingको भाग हो।
Trading cost पनि position sizingमा जोडिन्छ। Broker commission, tax, DP charge, WACC, EDIS, settlement cost आदिले net resultमा असर गर्छ। Stop Loss hit हुँदा total loss calculationमा transaction cost थपिन्छ। यी rate/rule समयसँगै परिवर्तन हुन सक्छन्, त्यसैले SEBON, NEPSE, CDSC, broker वा official source बाट verify गर्नुहोस्।
यो rate/rule समयसँगै परिवर्तन हुन सक्छ, त्यसैले लगानी गर्नु अघि SEBON, NEPSE, CDSC, broker वा official source बाट verify गर्नुहोस्।
Position Sizing केवल गणित होइन, psychology management हो। धेरै ठूलो position size ले traderको मन अस्थिर बनाउँछ। Price 1–2% तल आउँदा पनि डर लाग्छ। Trader Stop Loss हटाउन थाल्छ। Panic sell गर्छ। वा price घटे पनि “अब बेच्न सक्दिनँ” भनेर freeze हुन्छ।
सही position size ले traderलाई शान्त बनाउँछ। यदि Stop Loss hit भयो भने loss manageable हुन्छ। Trader plan follow गर्न सक्छ। Trading मा calm mind धेरै ठूलो advantage हो।
Beginner लाई धेरै पटक quantity बढाउन मन लाग्छ। Setup राम्रो लाग्छ। साथीले पनि भनेको हुन्छ। Social mediaमा hype हुन्छ। Trader सोच्दछ—“यसपटक धेरै कमाउनुपर्छ।” यही सोचले oversized position बनाउँछ। Oversized positionले सानो price movementलाई emotional storm बनाउँछ।
Position Sizing ले greed control गर्छ। तपाईंलाई trade राम्रो लागे पनि allowed riskभन्दा धेरै risk लिन दिँदैन। यसले तपाईंलाई याद गराउँछ—“Setup राम्रो छ, तर guarantee छैन।”
Position Sizing ले fear पनि control गर्छ। यदि risk सानो छ भने Stop Loss hit हुँदा trader डराउँदैन। ऊ बुझ्छ—यो business expense हो। अर्को tradeका लागि capital बाँकी छ।
Revenge tradingको बेला position sizing अत्यन्त महत्वपूर्ण हुन्छ। Lossपछि trader quantity बढाएर recover गर्न खोज्छ। यो dangerous हो। Lossपछि position size घटाउनु professional हो, बढाउनु होइन।
Position Sizing को psychological rule हो—“म कति कमाउन सक्छु?” भन्दा पहिले “म गलत भए कति गुमाउँछु?” सोच्नु।
पहिलो गल्ती हो—quantity मनले decide गर्नु। “यो stock पक्का चल्छ” भनेर धेरै quantity किन्नु खतरनाक हो।
दोस्रो गल्ती हो—Stop Loss र Position Size अलग सोच्नु। Stop Loss distance अनुसार quantity calculate गर्नुपर्छ।
तेस्रो गल्ती हो—एक tradeमा धेरै capital risk गर्नु। यसले losing streakमा account बिगार्छ।
चौथो गल्ती हो—एक stockमा धेरै exposure राख्नु। Stock-specific bad news वा sudden fallले ठूलो impact पार्न सक्छ।
पाँचौँ गल्ती हो—एक sectorमा धेरै position राख्नु। Sector correctionले सबै position असर गर्न सक्छ।
छैटौँ गल्ती हो—Low liquidity stockमा ठूलो quantity किन्नु। Exit गर्दा buyer नपाउन सकिन्छ।
सातौँ गल्ती हो—Profitपछि position size अचानक बढाउनु। Overconfidenceले ठूलो loss ल्याउन सक्छ।
आठौँ गल्ती हो—Lossपछि quantity बढाएर recover गर्न खोज्नु। Revenge sizing accountको शत्रु हो।
नवौँ गल्ती हो—Market conditionअनुसार size adjust नगर्नु। Weak marketमा normal size पनि धेरै हुन सक्छ।
दशौँ गल्ती हो—Transaction cost ignore गर्नु। Small tradeमा costले net result असर गर्न सक्छ।
एघारौँ गल्ती हो—Position Size calculation journalमा नलेख्नु। Repeatable process बन्न सक्दैन।
बाह्रौँ गल्ती हो—Capital सबै tradeमा use गर्नु। Cash buffer नहुँदा opportunity र risk management दुवै कमजोर हुन्छ।
धेरै trader सोच्छन् "मैले Stop Loss त राखेकै छु नि, अब सुरक्षित छु" — तर यो आधा सत्य मात्र हो। Stop Loss ले कहाँ निस्कने भन्छ, तर त्यो SL hit हुँदा कति loss हुन्छ भन्ने quantity ले तय गर्छ। एउटै SL distance (Rs. 25) मा 40 shares किने Rs. 1,000 loss, तर 400 shares किने Rs. 10,000 loss — SL उही, loss 10× फरक! यही विवेकको गल्ती थियो। त्यसैले Stop Loss र Position Size एउटै सिक्काका दुई पाटा हुन् — दुवै सँगै नचले risk management अधुरो। नियम सरल: Allowed Risk ÷ Risk per Share = Quantity। SL टाढा भए quantity घटाउने। "Setup राम्रो छ" भन्ने भावनाले oversized position justify गर्दैन — राम्रो setup पनि fail हुन्छ।
Position Sizing का लागि यी rules प्रयोग गर्नुहोस्:
Position Sizing को मुख्य rule हो—Quantity तपाईंको confidenceले होइन, तपाईंको riskले तय गर्नुपर्छ।
Scenario 1: Basic Position Sizing
Trading Capital: Rs. 200,000
Risk per Trade: 1%
Allowed Risk: Rs. 2,000
Entry Price: Rs. 500
Stop Loss: Rs. 475
Risk per Share: Rs. 25
Position Size = Rs. 2,000 ÷ Rs. 25 = 80 shares
Position Value = 80 × Rs. 500 = Rs. 40,000
यदि Stop Loss hit भयो भने approximate price loss Rs. 2,000 हुन्छ। Transaction cost अलग जोडिन्छ।
Scenario 2: Stop Loss Wide, Quantity घटाउने
Trading Capital: Rs. 200,000
Risk per Trade: 1% = Rs. 2,000
Entry Price: Rs. 1000
Stop Loss: Rs. 920
Risk per Share: Rs. 80
Position Size = Rs. 2,000 ÷ Rs. 80 = 25 shares
Stop Loss टाढा भएकाले quantity घट्यो। यदि traderले 100 shares किन्यो भने risk Rs. 8,000 हुन्छ, जुन allowed riskभन्दा 4 गुणा बढी हो।
Scenario 3: Stop Loss नजिक तर Oversize नगर्ने
Trading Capital: Rs. 200,000
Allowed Risk: Rs. 2,000
Entry Price: Rs. 300
Stop Loss: Rs. 290
Risk per Share: Rs. 10
Position Size = Rs. 2,000 ÷ Rs. 10 = 200 shares
Position Value = Rs. 60,000
Formula अनुसार 200 shares आउँछ, तर traderले exposure limit पनि हेर्नुपर्छ। यदि एक stockमा maximum exposure Rs. 50,000 राख्ने rule छ भने quantity घटाउनुपर्छ।
Scenario 4: Low Liquidity Adjustment
Formula अनुसार quantity 500 shares आयो। तर stockमा daily traded quantity धेरै कम छ र buyer-seller depth कमजोर छ। Traderले full 500 shares किने exit गर्न गाह्रो हुन सक्छ। Practical decision: quantity 100–200 sharesमा घटाउने वा stock avoid गर्ने।
Scenario 5: Losing Streak Adjustment
Traderको capital Rs. 500,000 छ। Normal risk per trade 1% = Rs. 5,000। लगातार 3 loss आएपछि rule अनुसार risk 0.5% बनाइयो = Rs. 2,500। अब confidence र market clarity फर्किएपछि मात्र normal sizeमा फर्किने।
| Item | Value |
|---|---|
| Trading Capital | Rs. 100,000 |
| Risk % per trade | 1% |
| Allowed Risk | Rs. 1,000 |
| Entry | Rs. 500 |
| Stop Loss | Rs. 475 |
| Risk per Share | Rs. 25 |
| Quantity | 1,000 ÷ 25 = 40 shares |
| Stop Loss Distance | Risk per Share | Allowed Risk | Quantity |
|---|---|---|---|
| Tight | Rs. 10 | Rs. 2,000 | 200 shares |
| Medium | Rs. 25 | Rs. 2,000 | 80 shares |
| Wide | Rs. 50 | Rs. 2,000 | 40 shares |
| Condition | Risk per Trade | Action |
|---|---|---|
| Normal Market | 1% | Normal size |
| Weak Market | 0.5% | आधा size वा no trade |
| Losing Streak (3 loss) | 0.5% | Size reduce, clarity फर्केपछि normal |
आफ्नो hypothetical trading capital लेख्नुहोस्:
अब 10 वटा different Entry/Stop Loss price राखेर Position Size calculate गर्नुहोस्।
तलको data प्रयोग गरेर quantity निकाल्नुहोस्:
Allowed Risk = ?
Risk per Share = ?
Position Size = ?
Position Value = ?
तीनवटा scenario बनाउनुहोस्:
तीनैमा same allowed risk राखेर quantity कसरी बदलिन्छ हेर्नुहोस्।
आफ्नो पुरानो 5 trade review गर्नुहोस्:
आफ्नो personal Position Sizing Rule लेख्नुहोस्:
Position Sizing traderको सुरक्षा कवच हो। Stop Loss ले तपाईंलाई कहाँ बाहिरिने बताउँछ। Position Sizing ले बाहिरिँदा कति चोट लाग्छ भनेर control गर्छ।
धेरै trader stock छान्न सिक्छन्, तर quantity छान्न सिक्दैनन्। यही कारण सही analysis भएर पनि account बिग्रिन्छ। Quantity गलत छ भने राम्रो setup पनि emotional burden बन्छ।
Professional trader confidenceले size बढाउँदैन। Risk planले size तय गर्छ। Setup राम्रो भए पनि loss सम्भव छ। त्यसैले position size सधैं यस्तो राख्नुहोस् कि Stop Loss hit भए पनि तपाईं अर्को tradeका लागि मानसिक र आर्थिक रूपमा तयार रहनुहोस्।
Trading मा ठूलो पैसा कमाउन पहिले ठूलो lossबाट बच्नुपर्छ। Position Sizing यही बचावटको practical formula हो।
Position Sizing भनेको कुनै tradeमा कति quantity किन्ने भन्ने risk-based calculation हो। यो traderको confidence, tips, वा greedको आधारमा होइन; trading capital, risk per trade, Entry price, Stop Loss, and liquidityको आधारमा तय हुनुपर्छ।
मुख्य formula:
Position Size = Allowed Risk ÷ Risk per Share
Allowed Risk भनेको एक tradeमा गुमाउन तयार amount हो। Risk per Share भनेको Entry price र Stop Loss बीचको फरक हो। Stop Loss distance टाढा छ भने quantity कम हुनुपर्छ। Stop Loss नजिक छ भन्दैमा oversized position लिनु हुँदैन।
Position Sizing ले capital protection, emotional stability, and long-term survival दिन्छ। सही size भए Stop Loss hit हुँदा पनि trader calm रहन्छ। गलत size भए सानो price movementले पनि डर, panic, revenge, and poor decision ल्याउँछ।
NEPSE मा Position Sizing गर्दा liquidity, sector concentration, NEPSE index condition, circuit risk, TMS execution, settlement, broker cost, WACC, EDIS, and transaction cost ध्यान दिनुपर्छ। Low liquidity stockमा formula अनुसार quantity नलिई practical size घटाउनुपर्छ।
Position Sizing tradingको boring calculation जस्तो लाग्न सक्छ, तर यही calculationले traderलाई ठूलो damageबाट बचाउँछ। Stop Loss र Position Size सँगै प्रयोग नगरे risk management अधुरो हुन्छ।
यो chapter को मुख्य lesson यही हो—Trade मा कति कमाउने सोच्नुअघि, गलत भए कति गुमाउने र त्यसअनुसार कति quantity किन्ने भन्ने calculate गर्नुहोस्।